slūžebninkas

×slūžèbninkas (-nykas), -ė smob. (1) žr. slūžauninkas 1: Man parodė kiemo mergelę, kiemo mergelę slūžebnykė̃lę (d.) Rdš. Daviau slūžebnykę mano prieglaubstin tavo Ch1Moz16,5.